Susipažink su lietuvių kalbos abėcėle!

Lietuvių kalbos abėcėlė yra unikali ir išsiskiria savo istorija, sandara, struktūra. Besimokantiems kalbos ir moksleiviams nuo 1 iki pat 12 klasės, lietuvių kalbos abėcėlės pažinimas yra būtinas norint išmokti bei gerai įvaldyti kalbą.

Kaip susiformavo lietuviška abėcėlė?

Lietuvių kalbos abėcėlė, tokia, kokią žinome dabar, buvo sukurta tik XX a. pradžioje. Nors lietuviškai žmonės kalbėjo daug ilgiau, o pirmoji lietuviška knyga išleista dar 1547 m., standartizuotas alfabetas pasirodė daug vėliau. To priežastis – unikali mūsų kalbos, tautos bei valstybės situacija. Daug prisidėjo ir ginčai visuomenėje. Jie buvo panašūs į dabartinius nesutarimus tarp griežtų kalbos saugotojų ir tų, kurie norėtų daugiau naujovių bei mažiau taisyklių. Tai suprantama, nes kalba, kaip ir viskas pasaulyje, laikui bėgant keičiasi.

Pačią pirmąją lietuvių kalbos abėcėlę sudarė bei pasiūlė Martynas Mažvydas. Ją galima rasti jau minėtame „Katekizme“. Tačiau toje versijoje buvo tik 23 raidės, kurių nepakako visiems kalboje aptinkamiems garsams užrašyti. Vėliau būta bandymų ir iš kitų žmonių, pavyzdžiui, 1890 m. Vinco Kudirkos versija, bet galų gale nusistovėjo kalbininko Jono Jablonskio, 1919 m. ir 1922 m. „Lietuvių kalbos gramatikoje“ išleisti variantai.

Daug diskusijų apie abėcėlę kėlė ir dideli skirtumai tarp tarmių. Reikėjo pasirinkti tarmę ar versiją, kad nustatyti standartą. Galiausiai apsistota ties aukštaičių tarme. Dabartinę lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės. Yra ir 3 papildomos Q, W ir X. Jos naudojamos kitų kalbų žodžiams rašyti. Na, o taip pat turime unikalių savo raidžių, kurių nėra lotynų kalbos alfabete –  ą, ę, į, ų, ė, č, š, ž, ū.

Jos mūsų abėcėlėje yra, nes ji sukurta, kad kuo geriau perteiktų garsus (yra fonetiškai tikslesnė). Žodžiai užrašomi taip, kaip girdimi. Tai – didelis skirtumas nuo kitų kalbų, pavyzdžiui, anglų ar italų, kur yra ir netariamų garsų. Dėl to daugeliui užsieniečių sunku išmokti lietuviškai ir atvirkščiai.

Susipažink su lietuvių kalbos abėcėle:

Abėcėlės struktūra

Lietuvių kalboje raidės yra skirstomos į balses, priebalses, taip pat yra ir minkštumo ženklas. Na, o raidžių junginiai sudaro dvigarsius, dviraidžius bei dvibalsius.

Balsė

Tai raidės, kurios nurodo balsius. Svarbu nepamiršti, kad balsė – raidė, o balsis – kalbos garsas.

Šie garsai išsiskiria tuo, kad neturi aiškaus židinio, o suvokimą lemia muzikos tonas. Balsės lietuvių kalbos abėcėlėje yra: a, ą, e, ę, ė, i, į, y, o, u, ų ir ū.

Balsiai dar skirstomi į trumpuosius ir ilguosius, pagal tai, kiek laiko jį tariame.

Priebalsės

Tariant priebalsius (garsus), labai svarbi lūpų ir liežuvio veikla. Labai dažnai būtent su priebalsių tarimu ir kyla sunkumų vaikams, dėl ko reikalingi specialūs pratimai, logopedo pagalba.

Jie skirstomi pagal fonetines savybes (tarimo ypatumus) bei minkštumą arba kietumą. Pastaroji savybė nėra fiksuota ir priklauso nuo to, kokioje pozicijoje priebalsis yra žodyje (išskyrus „j“).

Paskutinis akcentas – skardumas ir duslumas. Duslieji priebalsiai yra tokie kaip: P, T, K, o skardieji – B“, „D“, „G“ ir taip toliau.

Dvibalsiai, dvigarsiai, dviraidžiai

Kalboje turime ir tokį unikalų reiškinį, kad dvi, viena po kitos einančios balsės sudaro dvibalsį. Kalboje yra 6 dvibalsiai: ai, au, ei, ie, ui, uo.

Dvigarsių yra kur kas daugiau: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur. Dvigarsio esmė – priebalsis eina po balsio.

Visi garsų junginiai dvibalsiais ir dvigarsiais laikomi tik tais atvejais, kai yra tame pačiame žodžio skiemenyje. Pavyzdžiai:

Javai – dvibalsis ai

 Kerpės – dvigarsis er

Dar vienas ir rečiau girdimas dalykas – dviraidžiai. Daug kas pamiršta, jog tai irgi yra fonetikos dalis. Kalboje turime 3 dviejų paeiliui einančių raidžiu junginius, kurie sudaro vieną garsą: dz, dž ir ch.

Mokymasis su INTELLECTUS korepetitoriumi: nuo abėcėlės iki aukštesnio pažymio

Lietuvių kalbos abėcėlė – tai pirmas žingsnis į kalbos pažinimą. Suprasti raidžių ir garsų sistemą, jų tarimą bei kilmę padeda ne tik lavinti rašymo ir skaitymo įgūdžius, bet ir lengviau įveikti tolimesnes gramatikos, rašybos ar skyrybos temas.

INTELLECTUS korepetitoriai padeda įvairaus amžiaus mokiniams  sustiprinti kalbos pagrindus, pasiruošti testams ar egzaminams, pagerinti pažymius ir pasitikėjimą savimi. Kiekvienam vaikui pritaikomas individualus mokymosi planas, atsižvelgiant į jo lygį, poreikius ir tikslus.

Pamokos vyksta nuotoliniu būdu, tad mokytis galima patogiai iš namų, be papildomo streso ar kelionių. Mūsų korepetitoriai dirba su vaikais iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų bei miestelių.

Pasitikėti vaiko mokymosi procesu lengviau, kai šalia yra dėmesingas, kvalifikuotas mokytojas, kuris ne tik paaiškins, bet ir motyvuos. Jei ieškai pagalbos lietuvių kalboje – parašyk mums, ir padėsime surasti tinkamiausią korepetitorių tavo vaikui.

Daugiau apie INTELLECTUS korepetitorių paslaugas galite rasti čia.