Mokantys anglų kalbą uždirba daugiau. Kodėl šis įgūdis turėtų būti ugdomas dar vaikystėje?

Anglų kalbos pamoka vaikystėje gali atrodyti kaip dar vienas būrelis savaitės tvarkaraštyje. Tačiau po dešimties ar dvidešimties metų tas pats įgūdis gali reikšti platesnį studijų ir darbo pasirinkimą, daugiau pasitikėjimo tarptautinėje aplinkoje ir net didesnes pajamas. 

Anglų kalba šiandien yra gerokai daugiau nei mokyklinis dalykas ar gebėjimas susikalbėti kelionėje. Ji tapo viena svarbiausių tarptautinio darbo, mokslo, technologijų ir verslo kalbų. Todėl jos vertė vis dažniau matuojama ne tik pažymiais ar kalbos lygiu, bet ir tuo, kokias galimybes žmogus gali pasiekti. 

Ekonominiai tyrimai rodo, kad geresni užsienio kalbų įgūdžiai gali turėti apčiuopiamą vertę darbo rinkoje. 2019 m. žurnale „Empirica“ paskelbtame Varšuvos universiteto ekonomisto Jaceko Liwińskiotyrime, paremtame maždaug 35 tūkst. žmonių duomenimis, pažengęs anglų kalbos mokėjimas Lenkijoje buvo siejamas su maždaug 11 proc. didesniu darbo užmokesčiu. 2022 m. žurnale „LabourEconomics“ publikuotas Vokietijos darbo rinkos tyrimas taip pat parodė teigiamą anglų kalbos įgūdžių ryšį su atlygiu. 

Tai nereiškia, kad vien anglų kalbos mokėjimas automatiškai padidina atlyginimą. Pajamas lemia profesija, išsilavinimas, patirtis, sektorius ir daugybė kitų veiksnių. Vis dėlto tyrimai rodo aiškią kryptį: gebėjimas naudotis anglų kalba gali didinti žmogaus pasirinkimų skaičių darbo rinkoje. 

Ne pažymiui, o ateities pasirinkimams 

Kodėl apie tai verta galvoti dar vaikystėje? Ne todėl, kad penkiametį ar dešimtmetį reikėtų ruošti būsimam darbo pokalbiui. Priešingai, vaikystėje kalbos mokymasis gali būti natūralus, smalsus ir paremtas bendravimu. Tačiau būtent tuomet kuriamas pagrindas tam, kad ateityje anglų kalba netaptų kliūtimi. 

„Vaikystėje svarbiausia ne kuo greičiau išmokti daugiau taisyklių. Daug svarbiau, kad vaikas nebijotų kalbėti, bandyti ir klysti. Kai anglų kalba nuo mažens tampa natūralia bendravimo dalimi, vėliau jos nebereikia „įjungti“ tik per pamoką ar egzaminą“, sako „Intellectus“ direktorius Andrius Ingelevičius. 

British Council atkreipia dėmesį, kad maži vaikai kalbą gali įsisavinti natūraliai, mėgdžiodami tarimą ir patys perprasdami kalbos dėsningumus. Ankstyvas amžius savaime negarantuoja tobulo kalbos mokėjimo, tačiau jis suteikia vieną itin svarbų pranašumą: daugiau laiko reguliariam kontaktui su kalba. 

Didžiausias barjeras dažnai nėra žodynas 

Daugybė suaugusiųjų anglų kalbos mokėsi mokykloje ne vienerius metus. Jie supranta tekstus, gali žiūrėti filmus originalo kalba, žino pagrindines gramatikos taisykles. Tačiau realioje situacijoje, susitikime, kelionėje, darbo pokalbyje ar pristatyme, neretai atsiranda visai kita kliūtis: ne žinių, o pasitikėjimo trūkumas. 

„Labai dažnai sutinkame žmones, kurie anglų kalbos mokėsi dešimt ar net daugiau metų, bet pradėję kalbėti vis tiek pirmiausia ieško „teisingo“ žodžio ar bijo suklysti. Problema dažnai nėra tai, kad žmogus nemoka anglų kalbos. Jam tiesiog trūksta praktikos ir pasitikėjimo tas žinias naudoti“, teigia A. Ingelevičius. Pasak jo, būtent dėl to mokantis kalbos svarbu neapsiriboti vien taisyklėmis ir žodynu, o nuolat kurti situacijas, kuriose žmogui tenka realiai kalbėti. 

Gebėjimas spontaniškai išsakyti mintį, užduoti klausimą ar tęsti pokalbį net ir nepasakius sakinio idealiai ilgainiui tampa ne mažiau svarbus nei taisyklinga gramatika. Tokia praktika vaikystėje padeda formuoti pasitikėjimą, kuris vėliau praverčia ne tik mokykloje, bet ir studijose, kelionėse ar profesinėje aplinkoje. 

Anglų kalba darbo rinkoje vis dažniau tampa baze 

Technologijų, finansų, rinkodaros, mokslo, turizmo, logistikos ir daugelyje kitų sektorių anglų kalba yra kasdienė darbo priemonė. Ja vyksta nuotoliniai susitikimai, rašomi laiškai, skaitoma profesinė informacija, vedamos derybos ir palaikomi ryšiai su tarptautiniais klientais bei partneriais. 

2025 m. EF English Proficiency Index buvo sudarytas remiantis 2,2 mln. suaugusiųjų iš 123 šalių ir regionų testų rezultatais. Lietuva jame užėmė 33 vietą pasaulyje ir pateko į vidutinio anglų kalbos mokėjimo grupę. Tai rodo, kad anglų kalba Lietuvoje plačiai vartojama, tačiau erdvės stiprinti praktinius gebėjimus vis dar yra. 

„Gera anglų kalba pati savaime nebėra retenybė, bet jos trūkumas gali labai susiaurinti pasirinkimus. Kalba gali lemti, ar žmogus drąsiai kandidatuos į tarptautinę poziciją, ves susitikimą, derėsis su klientu ar apskritai jausis lygiaverčiu profesionalu tarptautinėje aplinkoje“, sako „Intellectus“ vadovas. A. Ingelevičiaus teigimu, kuo daugiau sričių tampa tarptautinės, tuo dažniau anglų kalba veikia ne kaip papildomas privalumas, o būtina sąlyga norint veikti tarptautinėje aplinkoje. 

Kuo daugiau kalbos, tuo daugiau durų 

Anglų kalbos vertę sunku sutalpinti vien į atlyginimo procentus. Studentui ji gali reikšti galimybę rinktis studijas ar mainų programą užsienyje. Specialistui ji suteikia prieigą prie pasaulinių kursų, profesinių šaltinių ir tarptautinių bendruomenių. Darbuotojui tai gali būti galimybė prisijungti prie tarptautinio projekto ar siekti aukštesnės pozicijos, o verslui – dirbti už Lietuvos ribų. 

Net kasdienybėje kalba suteikia daugiau savarankiškumo. Kelionėje nereikia ieškoti kiekvieno žodžio telefone, o susidūrus su nauja situacija lengviau pačiam klausti, tartis ir spręsti. Anglų kalba pati savaime karjeros nesukuria, tačiau ji gali padaryti prieinamas galimybes, kurios be jos liktų už žmogaus pasiekiamumo ribų. 

Investicija, kurios grąža pasimato ne iš karto 

Tėvai investuoja į vaikų sportą, muziką, matematiką ar kitus gebėjimus nežinodami, kuris iš jų taps svarbiausiu suaugus. Anglų kalba išsiskiria tuo, kad jos pritaikymo ribos itin plačios. Ji gali būti reikalinga nesvarbu, ar vaikas ateityje taps gydytoju, programuotoju, mokslininku, kūrėju, verslininku ar pasirinks profesiją, kurios šiandien dar net nėra. 

Todėl klausimas turbūt jau nebe tas, ar vaikui kada nors prireiks anglų kalbos. Daug įdomesnis klausimas – kiek galimybių jam atsivers tada, kai anglų kalbos prireiks.