Dažnai girdima frazė „lenk medį, kol jaunas“ ne tuščiai skamba, kalbant ir apie užsienio kalbų mokymąsi. Mažesni vaikai imlesni naujiems dalykams, todėl mokytis kalbų jiems lengviau. Suaugusieji labiau susikaustę ir kamuojami baimių, tačiau psichologė Asta Blandė ir anglų kalbos mokytojas Vitalijus Leškovič teigia, kad mokymuisi amžiaus ribų nėra.
Suaugusieji mokosi atsakingiau, vaikai nebijo klysti
Psichologės A. Blandės teigimu, vaikai neturi didelių baimių klysti ir pasirodyti ne taip, kaip save įsivaizduoja. Visai kitaip yra su suaugusiaisiais, mat jie jau turi susiformavusį įsivaizdavimą, kas jiems sekasi ar ne ir neretai yra linkę save įsprausti į rėmus.
„Suaugusieji jau yra įgiję tam tikros patirties ir tai lemia jų norą ko nors naujo išmokti. Patirti nemalonūs išgyvenimai kelia stresą, o pozityvi patirtis primena, kad mokytis gali būti įdomu ir vertinga. Tuo tarpu vaikai dar tik kaupia patirtį ir mokytojas turi visas galimybes parodyti įvairų ir prasmingą mokymo(si) kelią. Paprastai jie – žaismingesni ir atviresni įvairiems būdams mokytis, nebijo klysti. Tuo tarpu suaugusieji neretai yra jautresni klaidoms, atsiranda baimė apsijuokti, parodyti netobulą savo pusę.
Tačiau mokymo(si) procese suaugę žmonės yra kur kas savarankiškesni ir paprastai atsakingesni, ypač jei turi aiškų tikslą, kurio siekia. Vaikams dažniausiai reikia pagalbos formuojant mokymosi įgūdžius ir jie patys turi investuoti nemažai jėgų mokantis mokytis“, – pagrindinius mokymosi skirtumus atskleidžia A. Blandė.